Bandymas atgaivinti socialinį dialogą ir nacionalines darbo santykių sistemas kai kuriose CRE šalyse– išmoktos pamokos ir geriausios praktikos kelyje iš krizės
2016-02-14
Vasario 1 dieną tarptautinį seminarą atidarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė. Po jos projektą ir seminarą pristatė projekto vadovė iš Vengrijos LIGA profsąjunginio susivienijimo Melinda Kelemen. Seminarą vedė Melinda Kelemen ir Jurgita Žiūkienė, atstovaudama LPS „Solidarumas" kaip seminarą organizuojančią pusę.
Trečiasis, Europos profsąjungų konfederacijos vardu, kalbėjo ETUC politikos patarėjas Marco Cliento. M. Cliento, bendrais bruožais apibūdinęs Vakarų Europos socialinio dialogo padėtį, perėjo prie Centrinės ir Rytų Europos padėties analizės. Pranešėjas Rytų Europoje akcentavo vidurines – šakines socialinio dialogo vystymo problemas, pažymėdamas, kad šakiniai susitarimai Rytų Europoje neturėjo didesnės istorinės patirties. Iš socialinių-ekonominių problemų M. Cliento Rytų Europoje pirmiausia matė neatitikimą tarp produktyvumo augimo, kuris, augdamas dvigubai, neskatino atitinkamo atlyginimų augimo, o tai, savo ruožtu, dėl mažos perkamosios darbuotojų galios, mažino ir ekonominio augimo galimybes. Po savo pateiktos analizės M. Cliento atsakė į seminaro dalyvių klausimus apie profsąjungų nusilpimo priežastis ir kt.
Antrojoje seminaro dalyje pranešimus, pristatydami savo šalių patirtis, padarė Lietuvos ekspertas, Mykolo Romerio universiteto prof. Arvydas Guogis, Latvijos ekspertė, Latvijos Mokslų Akademijos Humanitarinių ir Socialinių Mokslų skyriaus vadovė Raita Karnite, Bulgarijos socialinio dialogo ekspertas Adrianas Ilievas, Vengrijos ekspertas, Segedo universiteto asistentas Balazs Rossu ir Lenkijos ekspertė, Liublino Katalikiško universiteto lektorė Malgorzata Bogdanowicz. Šalių ekspertų pranešimai rėmėsi ekspertų atlikta analitine, šalis ir jų socialinio dialogo situacijas pristatančia medžiaga, o pranešimų pabaigoje atsakė į klausimus.
Antrąją seminaro dieną reikšmingą pranešimą padarė Prancūzijos atstovė Sabrina Zouane, o po to vyko interaktyvus grupės darbas – kaip profsąjungiečiai mato problemas praktikoje.
Interaktyvaus darbo metu seminaro dalyviai nagrinėjo tokius klausimus:
1) Kaip profsąjungos stengiasi daryti įtaką, kaip giliai yra "įleidę šaknis" socialinio dialogo sistemose, taip pat kaip formuoja savo įvaizdį ir populiarumą visuomenėje,
2) Profsąjungų siūlomos paslaugos nariams ir ne nariams,
3) Profsąjungų finansavimo šaltiniai - iš kokių lėšų jos išsilaiko,
4) Profsąjungų tarpusavio santykiai įvairiuose lygmenyse, konkurencija, bendradarbiavimas, reprezentatyvumas.
Visų šalių atstovai minėjo, kad dalyvauja tiek trišalėse, tiek dvišalėse socialinio dialogo struktūrose su darbdavių organizacijomis, valdžios institucijų atstovais, visuomeninėmis organizacijomis. CFDG (Prancūzija) atstovai paminėjo, kad dalyvavimas tokiose struktūrose yra finansuojamas valstybės, todėl tai naudinga ir finansiškai. Tačiau kokybiškas dalyvavimas reikalauja didelių laiko sąnaudų ir žmogiškųjų išteklių, todėl gali nukentėti kitos veiklos sritys. LPS Solidarumas atstovai taip pat minėjo, kad dažnai socialinio dialogo struktūros veikia neefektyviai ir formaliai, rezultatai reikšmingi tik nacionaliniame lygmenyje, o šakinio ar regioninio lygmens trišalėse tarybose žymesnių rezultatų nepavyksta pasiekti. Socialinio dialogo formalumą pažymėjo ir Bulgarijos ekspertas savo ataskaitos pristatymo metu.
Kalbant apie finansinius resursus, Vengrijos profesinių sąjungų atstovai nurodė ir tam tikrą finansavimą iš valstybės, kuris skiriamas tiek darbdavių organizacijoms tiek ir profesinėms sąjungoms. Tačiau šių lėšų paskirstymas tarp organizacijų tiksliai nėra nustatytas.
Nagrinėjant profsąjungų finansinius šaltinius savo šalyse, aktyviai, pasisakė Bulgarijos „Podkrepa“ profsąjunginio susivienijomo atstovai, iš kurių teiginių paaiškėjo, kad profsąjungoms tam tikrus mokesčius Bulgarijoje moka ne tik patys profsąjungų nariai, bet ir kolektyvinėmis sutartimis „apimti“ darbuotojai – taip stiprindami profsąjungas. Tai – vienas iš gerosios profsąjungų organizacijos praktikos pavyzdžių. Visų šalių atstovai kaip vieną iš reikšmingiausių profsąjungų veiklos finansavimo šaltinių paminėjo Europos struktūrinių fondų lėšas. Diskusijoje dalyvavo ir Vengrijos, Lenkijos, Latvijos bei Lietuvos atstovai.
Kalbant apie paslaugas profsąjungos nariams, kurios galėtų paskatinti darbuotojus tapti nariais, dauguma dalyvių įvardijo teisines paslaugas (nuo konsultavimo iki atstovavimo darbo ginčuose), taip pat dalinai ar visiškai finansuojamą poilsį profesinių sąjungų poilsio bazėse, draudimo paslaugas. Prancūzijos atstovai pasidalino patirtimi apie skambučių centrą, kai narys paskambinęs telefonu gali gauti informaciją ar konsultaciją visais klausimais, kuriuos profesinė sąjunga dirba – narys sujungiamas su atitinkamu profsąjungos specialistu. Skambinančiajam identifikuoti naudojama speciali duomenų bazė.
Galima pažymėti, kad geresnio socialinio dialogo Latvijoje pagrindinė priežastis yra ta, kad tiek darbdaviai, tiek ir profsąjungos Latvijoje yra nesusiskaldę – tiek darbdaviai suvienyti į vieną jų interesus atstovaujančią organizaciją, tiek ir profsąjungiečiai teturi vieną profsąjunginį susivienijimą. Kitose šalyse yra daug profesinių sąjungų susivienijimų, todėl dažnai iškyla atstovavimo klausimas. Paprastai tai sprendžiama vadovaujantis teisės aktais nustatytais reprezentatyvumo kriterijais. Prancūzijoje jie labai griežti, svarbiausias iš jų – darbuotojų pasitikėjimas (rengiamas balsavimas įmonėje ir darbuotojai nurodo, kuria iš profsąjungų pasitiki). Bulgarijoje taip pat nustatyti reprezentatyvumo kriterijai, tačiau atstovai skundėsi, kad reikalavimai per aukšti. Lietuvoje reprezentatyvumo kriterijai kol kas nenustatyti, tačiau planuojama juos nustatyti. Remiamasi profsąjungų lygiateisiškumo principu, nors kartais tai iškreipia realų atstovavimą. Įmonėse dažnai būna kelios profsąjungos ir darbdaviai tuo manipuliuoja.
Seminaro pabaigoje dalyviai apibendrino, ką jiems asmeniškai davė šis seminaras ir apibūdino jo išliekamąją vertę tolimesniam darbui.
2016 m. vasario 1- 2 dienos seminaro Vilniuje “Comfort Hotel” santrauka
prof. Arvydas Guogis
